gelvanis

gélvanis sm. (1) 1. žr. geluonis 1: Kai bitė įgelia, tai tuoj reikia gélvanį ištraukt – greičiau nustoja skaudėt Sml. 2. žr. geluonis 3: Kol gélvanis tebėra, tai pik[v]otė neužgyja Sml. Gélvanis kaip kirmuo kietas iš skaudulio arba voties išsitraukė J. Jeigunt neištraukęs gélvanį užgydysi, tai kito[je] vieto[je] išsikels sopulis J.